- veršininkas
- 1 ver̃šininkas sm. (1) Š, BŽ557, DŽ, NdŽ, veršiniñkas (2) I, Jn(Kv), NdŽ, Krkl, Up, Plng, Als 1. I veršių tvartas. 2. I, Slnt, Ms, Plng veršių aptvaras, žardis, ganykla: Kluonas, veršininkas, daržas, darželis ir sodas – vis aptvarstyti tvoromis M.Katk. Žinai tą šimtametį ąžuolą veršininke, kuriame iš senų senovės gandrų lizdas buvo LzP. Varyk veršius į veršiniñką Pgr. 3. M.Unt(Tv) karvės nuovalos, placenta: Išejo karvės ver̃šininkas su veršiu, kaip užgirdė karštu [v]andeniu M.Unt(Lk).
Dictionary of the Lithuanian Language.